SECRET GARDEN. PAVASARIO MISTERIJA decoration and photo by daiva mikuckaite

Pavasaris paženklintas atgimimu.

Žydi žibuoklės, našlaitės, narcizai, skleidžiasi tulpės, žiedais pasidabinę medžiai nukvipę dievišku kvapu. Kiekviena gėlė, augalas ar šakelė gaivalingai skelbia džiaugsmingą virsmą. Šviesos galios stiprėja.

Baltai garbino deivę Žemyną, viso, kas gyva, deivę. Žemės apvaisinimą mūsų protėviai siejo su pirmojo pavasario griaustinio palietu dievo Perkūno vandeniu - lietumi. Tuo metu į žemę išmetamas Perkūno kirvukas kuriam buvo priskiriama vaisingumo galia. Ir žemė tampa nėščia. Žemės - Žemynos vaisingumas buvo siejamas su saule bei mėnuliu. Žemė gali gimdyti tik sąveikaudama su dangumi - šildant saulei, šviečiant mėnuliui, lyjant lietui. Tada viskas sužaliuoja, sužydi gėlės ir ateina lauktas visa ko atgimimas.

Visose pasaulio religijose nuo seniausių laikų kiaušinis simbolizuoja kosmosą, pabudimą, atgimimą, vaisingumą ir gyvybę, be to turi magiškų galių, todėl būdavo susijęs su pavasario prisikėlimo švente. Kiekvienais metais ir mes skiriame laiką atgimimo misterijoms - puošiame namus gėlėmis, išsprogusiomis šakelėmis, kurios simbolizuoja Pasaulio medį, nukrauname stalus pyragais ir, žinoma, viso to centre - margutis, gražiausiai išpuoštas pagrindinis simbolis.

Šios šventės prisiminimai man neišblėsę nuo vaikystės, kai kaime jau iš ryto bėgdavome į laukus ieškoti prasiskleidusių žiedų ir augalų lapelių. Tada parnešdavome trobon, suberdavome ant stalo ir prasidėdavo smagiausias kūrybinis darbas. Močiutė būdavo suruošusi svogūnų lukštų ir spalvotų audinių skiautelių (tada visas sukneles močiutei ir man siūdavo "smetoninė" kaimo siuvėja Paukštienė, tai likusių skiautelių dar ir dabar kartais randu). O margučių "receptas" visada būdavo toks pat - reikėdavo prispausti augalų žiedus ir lapelius prie kiaušinio, antrą sluoknį dėti svogūnų lukštais, o trečią apvynioti audinio skiautele ir viską apsukti siūlu. Tada juos sudėdavome į didžiulį puodą ir virdavome ant krosnies. Dar, tiesa, būdavo "kantrybės testas", nes tik išvirtų kiaušinių negalima iš karto ištraukti iš puodo - reikėjo palaukti bent kelias valandas. Per tas valandas, prisiskynus gėlių, komponuuodavau puokštes ir puošdavau namus. Ir pagaliau ateidavo lauktoji valanda. Tačiau, nors receptas visada būdavo vienas, bet visada nustebindavo netikėti rezultatai, kai nuimdavai viską, kas nebereikalinga! Tada jie man atrodė tikri meno kūriniai.

Šventinio ryto kava

Jau vėliau esu išbandžiusi ir marginimą vašku ir margučių skutinėjimą stilizuotais raštais. O štai, jau tikriausiai treti metai, kaip be dažniausiai naudojamų ir žinomų tradicinių, suradau margučių dekoravimo būdą, kuris man labai patinka. Ieškodama ir eksperimentuodama su natūraliais augaliniais dažais, kažkada prisieksperimentavau savo baltoje virtuvėje kaip kokioje laboratorijoje, kur stiklainiuose ir puoduose su įvairiaspalviais dažais (t.y žibučių, želmenėlių, ramunėlių, burokėlių, ciberžolės ir net šafrano užpiltinėse) buvo sumerkti mano eksperimentiniai kiaušiniai. Sugaišau dvi dienas, kad suprasčiau, kokių netinkamų patarimų prisiskaičiau internete ir kad daugelis neatitinka tikrovės (dabar fotošopu ir aš moku nuspalvinti bet ką kokia tik noriu spalva). Tada liūdnai žiūrėjau į savo iš stiklainių ištrauktus "margučius". Žibučių ir burolėlių spalva atrodė liūdniausiai. Bet vieni mane nustebino gražiu atspalviu. Tai buvo kiaušiniai, ištraukti iš eksperimentinio puodo su mėlynuoju kopūstu.

Mėlynuoju kopūstu nudažyti kiaušiniai

Taigi, imate mėlyną kopūstą (nusiperkate anksčiau, nes pernai aš bėgiojau po parduotuves jo visur ieškodama), sutarkuojate burokine tarka (ar trintuve? kaip ten yra?) kuo smulkiau, metate viską į puodą, užpilate vandeniu ir verdate (apie 15 - 20 min). Tada nukeliate puodą, sudedate išvirtus kiaušinius, įberiate truputį druskos, šaukštelį obuolių acto ir paliekate per naktį. Galima kiaušinius sudėti virti ir tame pačiame puode. Ryte juos sužvejojate ir padedate ant grotelių nuvarvėti. Visus kiaušinius, ištrauktus iš augalinių dažų reikia ilgokai palaikyti, kad jie visiškai išdžiūtų ir dažai susigertų į lukštą. Tuomet bus ryškesnė spalva. O jeigu iš karto juos nuplausite vandeniu, tai ryškumas nusitrins. Tai dabar aš tą ir pati žinau, bet tais aprošomaisiais eksperimentiniais metais aš juos visus iš karto stropiai nuploviau. O tada galvojau, ką daryti. "Margučiai" iš kitų stiklainių apskritai nepapuolė puošti stalo, nes atrodė murzini, todėl buvo greitai nulupti, kad niekas nepamatytų ir supjaustyti į baltą vinegrietą.

Galvojau kaip išgelbėti šventinę simboliką visą dieną kol kepiau pyragus, gaminau silkes ir viską ten. O tada vakare susiradau "darbščiųjų rankų būrelio" rinkinuką, pasidėjau prieš save likusius melsvuosius ir užsidariau virtuvėje, bandydama tuos savo nepasisekimus paversti pasiekimais.

Bet dar prieš tai dar pasigaminau cukruotų kvapiųjų našlaičių. Vėliau aš jas naudoju, kai noriu savo desertams suteikti romantišką Viktorijos epochos stilių ir atspalvį. Taip man kilo mintis panašiu stiliumi dekoruoti ir savo margučius.

Šventės nuojauta mano virtuvėje

"Iš visų kvapų našlaičių (Viola odorata) kvapas labiausiai patiko Žozefinai Bonapart, tikėjusiai afrodiziška šio greit išsiskalaidančio aromato galia, - aromato, kuris iš pradžių padvelkia į jus taip stipriai, kad net darosi svaigu, paskui tarsi išgaruoja, o po to ir vėl sugrįžta su dar didesne aistra" - rašo I. Aljende knygoje "Afroditė".

Angliški Viktorijos epochos desertai buvo sunkiai įsivaizduojami be cukruotų kvapiųjų našlaičių, be to, iš šių gėlių būdavo verdami sirupai, daroma želė, pastilės. Populiarūs šie žiedeliai ir Prancūzijoje - Tulūzoje cukruoti našlaičių žiedai komerciškai gaminami ir pardavinėjami iki šiol. Čia jie vadinami Tulūzos našlaitėmis (pranc. violettes de Toulouse). Arlyje, kai dalyvavome žymaus virtuvės šefo pamokoje, desertą taip gaminome su kvapiųjų našlaičių sirupu. Bet receptai su našlaitėmis kitą kartą.

Jei ir jūs panorėsite panašiai dekoruoti margučius, jums reikės: kelių nepavykusių ar pavykusių gražiai nudažyti kiaušinių (išvirtų!), ištirpintos indelyje želatinos, teptuko, servetėlių su gražiais paveiksliukais, žibučių žiedų, ar kitokių "plokščių" augalų lapelių, auksinės specialios folijos, mėgstamos arbatos puodelio ir geros muzikos. Pirmiausia atskiriate spalvotą servetėlių sluoksnį, išplėšote ar iškarpote paveiksliukus. Jie turi būti nedideli, nebent dekoruosite stručio kiaušinį. Imate paveikslėlį, psispaudžiate pirštu norimoje vietoje prie kiaušinio (kiaušinis turėtų būti šiltas! Jeigu jis jau seniai atšalęs, tiesiog prieš tai palaikykite karštame vandenyje). Tada, pamirkytu ištirpintoje želatinoje teptuku, tepate paveikslėlį nuo centro link kraštų. Taip priklijuojate visus paveikslėlius ar augalus. Tiesa, želatiną taip pat turite nuolatos šildyti arba įstatytą į karšto vandens dubenėlį, arba, geriausia, jei turite arbatos šildymo padėliuką su apačioje pastatoma žvakele. Pamatysite, kad viskas ten puikiausiai prisiklijuoja ir greitai išdžiūsta. Ir, kai jau nudekoruosite visus, galite paimti auksinę prilimpančią foliją (jos yra pirkti pakeliuose su sintetiniais dažais, kuriuos aš išmetu) ir šiek tiek nuauksinti savo margučius. Muzika ir arbata lydi viso proceso metu.

Nepasisekimai paverčiami pasiekimais
Rausvieji kiaušiniai apskritai prieš dekoruojant niekaip nebuvo nudažyti.
Gerokai po pusiaunakčio eksperimentas artėjo prie pabaigos.

"Secret Garden" - dažnai šios muzikos klausausi kūrybinių dirbuvių metu. Secret Garden - Paslapčių sodo tema visada atsispindi ir mano dekoruotuose margučiuose - pavasarinės gėlės ir žiedai, prieskoniniai augalai, drugeliai ir žinoma - rožės.

O dabar, kaip ir kiekvienais metais panašiu laiku, savaitė palanki gyventi atgimimo ritmu kartu su visa gamta. Išpuošti namus gėlėmis. Gražiausiai dekoruoti atgimimo simbolį - kiaušinį. Pašlovinti šviesą ir meilę. Švęsti atgimimą. Ir savo gyvenimą.

Šiandien nusipirkau naujų labai gražių servetėlių.

Keliaudama po pasaulį bei studijuodama mitologiją, labai aiškiai visur matau, kad Pavasario Misterija - tai šviesos pergalė prieš tamsą. Ne tik išorinėje gamtoje, bet ir vidiniame žmogaus pasaulyje. Tai mačiau vaikščiodama zoroastrizmo išpažinėjų takais Irane, Yazde, kur šviesą atnešdavo aukščiausioji dievybė Ahūra Mazda. Indijoje, Varanasi mieste, ankstyvą rytą plaukdama Ganga, kai mačiau saulės pašlovinimo ritualus. Ir prisimenant šumerų mitą apie Ereškigalę, požemio valdovę bei jos seserį Inaną, kurios išvadavimas iš požemio siejamas su pavasario atėjimu. Keliaudama Graikijoje, tarp Eleusino šventyklų griuvėsių, ir stovėdama po skliautu tos olos, iš kurios pas deivę Demetrą iš Hado karalystės vėl į Žemę sugrįžo Persefonė. Ar, kai vakarais, ant saulės sušildytų laiptų, sėdėdavau priešais Kristaus Kapo koplyčią Jeruzalėje ir pro atviras masyvias duris matydavau didžiulį akmenį, ant kurio buvo paguldytas žydas, Jėzus iš Nazareto, vėliau prisikėlęs. Ir vaikščidama po auksu ir prabanga spindintį Vatikaną, nuo pat požemių iki viršutinio mozaikomis išpuošto kupolo pergalvojau visą šią prisikėlimo istoriją, kuri dabar koncentruota atskiroje valstybėje, o senaisiais laikais buvo užrašyta ant senųjų Romos imperijos dievų šventyklų pavasarinio atgimimo mito apie Cererą ir Prozerpiną tekstais. Bei klaidžiodama dievų šventyklų koridoriais Egipte, ir po Abydos miesto pagrindinę šventovę, skirtą Setui, Horui ir Ozyriui ir matydama tūkstančių metų senumo sienų piešinius, skirtus jų kovai, kurioje šviesa nugali tamsą...

"Dangumi praeina dievai ir deivės. Ugnis ir oras, dvasia ir šviesa. Praeina tai, ką mes įsivaizduojame. Mintis suranda sau formą. Ši akimirka žymi laiką. Aš ištveriu amžius. Mano širdyje yra viskas, kas aš esu - meilės srautas, visos nematomos, bet būtinos kaip oras mintys. Ilgi stalai nukrauti pyragais. Kyla santalmedžio kvapas. Aš įžengiu į Saulės ratą. Aš žinau žodžius, kurie pritraukia į tamsą šviesą. Aš esu virš pasaulio pakibusi Žvaigždė. Aš stoviu taikus prieš pasaulį ir matau meilę. Kaip ramus lotosas vandenyje klausau ir pakartoju tylą. Aš esu Ozyris - žmogus ir dievas, juodas obsidianas, atspindintis šviesą."

Normandė Elis."Ozyrio pabudinimas: Egipto Mirusiųjų knyga" (Awakening Osiris: Egiptian Book of the Dead")

Visiems linkiu atgimimo ir magiškų galių būti laimingiems!

Decoration and photo by Daiva

Created By
Daiva Mikuckaitė
Appreciate

Report Abuse

If you feel that this video content violates the Adobe Terms of Use, you may report this content by filling out this quick form.

To report a Copyright Violation, please follow Section 17 in the Terms of Use.