Loading

Kelionė per „koronę“, kaip tai atrodo? Iš pirmų lūpų (akių) II dalis PER FRANKFURTĄ Į BRIUSELĮ IR ATGAL

#EURegionsWeek - tai dėl to atsirado galimybė aprašyti kelionę per koronę. Toks kasmetinis europinis renginys, kuris skirtas Europos miestams ir regionams, Sanglaudos politikai ir pan.

Tęsinys, kelionės pradžia čia: http://www.fm99.lt/visai-ne-apie-rinkimus-kelione-per-korone-kaip-tai-atrodo-is-pirmu-lupu-akiu/

Tos 6 valandos šiaip ne taip praslinko, o va iš Frankfurto į Briuselį jau visai kitokia istorija - jau iš vakaro Lufthansa pradėjo siųsti emailus ir siūlyti užčekinti rankinį bagažą pasakodami, kaip smagu bus tuščiom rankom pasišvilpaujant eiti. Na čia tiems, kurie su lagaminais visada vidun nori. Dėl mažesnės nei pora arbūzų talpos rankinukų paprastai nebūna jokių pretenzijų. Ir dėl to, kas telpa tau tarp kojų ir po priekinio kaimyno sėdyne.

Manęs gundyt nereikia, ir pati mėgstu tuščiom rankom pasimojuodama vaikščiot, bet jau iš vakaro čekinantis skrydžiui davė tik B vietas (vidurines iš trijų), o tai nieko gero nežadėjo. Dar turėjau vilties, kad čia kaip tik saugiai - kad po vieną eilėj sėdėtų taip daro - bet nea. Tikrai prikimštas lėktuvas kaukėtų personų.

Ačiūdiev nieks nekosti. Matyt bijo. Nes kur gelbėjimosi liemenės visada instrukcijose papasakoja, o kur parašiutai tai ne.

Tai visi tyliai tyliai skrendam. Iš Frankfurto į Briuselį vienas tų nelabai žalių skrydžių, trunka mažiau nei vandą, tai net šokoladuko nesiūlo, vandens po butelaitį padalina, senais gerais prieškovidiniais laikais nors kokių riešutukų ar saldainukų būdavo tą pusvalandį badu kad nenumirtum. Nors business klasė, girdisi, barškina lėkštem, matyt kažkokių spirituotą makaronų sugalvojo.

Ir vietoj to - siurprizas! Dar viena forma. Bet pasirodė ta pati, su kuria vargau online dar Vilniaus iro uoste, tai nebereik. Beje, tokių dauguma, purto galvas, sako jau, online, ir toliau įknibę į savo ekranus.

Atskridom sklandžiai, nors ir glaudžiai. Panašu, kad tik mes ir atskridom, daugiau jokių piliečių nesutikom, oro uostas tuštutėlis, net nejauku. Ok, sekmadienio vakaras, bet vistiek Europos sostinei nenormalu.

Va toks tuščias Briuselio oro uostas

Sulaukiam lagaminų, einu ieškot, kur čia mane skanuos. Prie išėjimo a la muitininkai stoviniuoja, bet čia kaip įprastai, ir nieko neprašo. Einu toliau. Ir toliau niekas nieko neprašo, akivaizdžiai belgams mažiau rūpi mus suskaičiuot nei atrodo lietuviams ir vokiečiams, arba labai pasitiki išleidžiančiomis šalimis, kad tos viską suregistruos.

Pasitinka draugai, tad nereikia išbandyti viešojo transporto ir pildyti traukinių-metro formų. Viešbutis. Ir dar viena forma. Mano namų adresą ir visus kontaktus turi jau koks kas antras Belgijos pareigūnas. Lauksiu laiškų.

Lifte kvepia alkoholiu, na kaip ir visur šiais laikais. Aplanko berašant mintis - bet tai kaip dabar gyventi metusiems gerti?... Čia kaip metus rūkyti kas nors tau nuolat į nosį dūmus pūstų. Ok, valią ugdo, bet smarkiai sudėtingas gyvenimas.

Formos tądien baigiasi. Ryte vėl nauji įspūdžiai - pusryčiai supakuoti. Dešrytė ir sūrio gabaliukai ir tie atskiruose prancūziškai elegantiškuose stiklainiukuose. Kiekvienas kruasanas popieriniame maišelyje ir jokių ten ąsočių su sultimis ir vandeniu, viskas buteliais. Tik kava nesupakuota, galima net aparato mygtuką pačiam paspaust (tik parašyta po to dezinfekuotis iškart), bet visa kita, kas šilčiau, įdeda mergaitė už stiklo. Kuri, beje, žodžio “košė” nesupranta nei angliškai, nei prancūsiškai, reikėjo paveiksliuką rodyt.

Ir dar vyno butelis visas atidarytas - įsipilt pačiam galima. Matyt tie, kas pilsis pusryčiams, bus jau dezinfekuoti.

Ok, toliau keliaujam į Regionų komitetą. Dar viena forma ir prisidavimas su namų kontaktais ir priesaika, kad nebuvai priartėjęs prie jokio kosinčio per puskilometrį.

Išdalina europietiškas kaukes, žurnalistai sėdi kas kelintas, vietos sužymėtos, visi kantriai visą dieną su kaukėm. Dalinantis įspūdžiais akivaizdu, kad visi čia supratingi (rizikos grupėje esantys su dviem kaukėm vienu metu vaikšto), redakcijose irgi pasakojasi, su kaukėmis dirbantys. Bet va su bendratautiečiais situacija skirtinga. Visgi ne tik mums baudos padeda kaukes dėvėti - italai ne tik iš baimės drausmingais patapo, bet dar ir baudos aplink tūkstantį už nedėvėjimą reikalingų priemonių. O kroatai sako, pas juos anarchija, ypač jaunimo tarpe, vos ne žaidynės “aš tai tikrai nepasigausiu”.

Beje, Briuselio gatvėse vos kokius tris elementus be kaukių mačiau, visi tvarkingai, pačių įvairiausių formų, spalvų. Ir 99,99 procento dengia IR NOSĮ! Net neįtikėtina. Vėl mintis kyla - tai kaip dabar su burkų draudimu Prancūzijoje?.. Gi maždaug taip ir atrodo, kaip dabar privaloma, tik akys kyšo?..

Europinės institucijos tuščios, vienas kitas su rimtu reikalu atklydęs. Lunch’as irgi maišeliuose (popieriniuose), kiekvienas sumuštinis asmeniškai popierėlyje, jokie valgykliniai padorūs reikalai neveikia.

Antrą dieną antra porcija europietiškų kaukių, ateinant į tą patį pastatą vėl forma, adresas, priesaika.

Kitam pastate, kur vyko apdovanojimai jauniesiems žurnalistams (pernai įsteigtu Megalizzi - Niedzielski, žurnalistų, žuvusių Strasbūre per 2018 metų šaudymus vardu, prizu) milžiniškoje salėje, kuri pernai buvo pilna, apie trisdešimt žurnalistų. Čia daugiau apie tai: http://www.fm99.lt/megalizzi-niedzielski-apdovanojimas-iteiktas-jauniesiems-zurnalistams-is-austrijos-ir-portugalijos/

Beje, apie tą gruodį Starsbūre irgi galėčiau istoriją parašyt, per kokių penkiolikos minučių plauką buvau ne ten, nes vėlavau. Ir kitądien tos žvakių jūros vietoj Europos kalėdų sostinės šviesų... brrrr... Bet ne dabar.

Autobuso vairuotojas atsitvėręs tokia policijos juosta, su užrašu “pas mane neiti”, dar tokia celofaninė užuolaida ir laipiojimas tik per vidurines duris, toliau nuo jo.

Parduotuvėse irgi tvarka, judėjimas vienos krypties sužymetais keliais, atstumus visi kažkaip natūraliai išlaiko, net nejauku, kai nuo tavęs kaip nuo ne dezinfekciniu skysčiu kvepiančio traukiasi. ir visur tas kvapas.

Žodžiu, tvarka tikrai kaip ne Briuselyje. Atsiprašau Briuselio, myliu, bet nu tikrai ten drausmės paprastai mažiau. Va Frankfurtas visai nestebintų.

Don't waste any waste! Labai gerą frazę pasako olandas, Tjisse Stelpstra, Nyderlandų Drenthe regiono tarybos narys.

Ypač aktualu šiom dienom. Jau atrodo pradėjom atsikratyt įpročiu viską atskirai pakuoti, tai dabar viskas trigubai perpakuota.

Tiesa, į perdirbamas medžiagas, bent jau tuo atveju, jei netrenki popierių per langą, o labiau į tam skirtą vietą. Beje, besimėtančių kaukių gatvėse irgi neįtikėtinai vos viena kita, turbūt aktyviai kažkas renka.

Miestas. Kas keli metrai priminimas, kad kaukės privalomos, stendai ant žemės ir ore, kai kur ir ten, ir ten, kad maža nepasirodytų.

Aišku, maištautojų atsiranda, vienam stende perbraukta “privalomos”, ir užrašyta “neteisėtos”, linksmuoliai.

Policijos daug, tikrina kaukes, primena užsidėt, kaip suprantu, legalu be kaukės valgyt ir rūkyt. Tai eidami taip ir daro.

Rue Neuve, plačiau žinoma kaip šopingo gatvė, maždaug triskart tuštesnė nei įprastai, sureguliuota eismo juostom, viena puse pirmyn, kita atgal.

Kad nepaklystum, net pėdutės nupieštos, jei jau nosį nukabinęs eini, tai vistiek kryptį pamatysi.

Tokios liūdnos Grande Place dar neteko regėti. Tuštut tuštutėlės vietinių restoranų terasos, vienišas padavėjas viltingai sekantis žvilgsniu kiekvieną praeinantį, ir iš anos pusės aikštės atsklindantis dar vienišesnis smuikelės garsas...

Tuščia Grande Place

Bandau gelbėt Belgijos ekonomiką. Jei klausimai kiltų, tai nealkoholinis, o valgyt po trečios ir iki šeštos čia padorios vietos neduoda, tai pasirinkimo nelabai. Na, aišku, alus čia visada opcija. Tiesa, tradiciškai turėjo kokių nors krekerių - riešutukų šalia būt, bet ne tie laikai, kad nemokamai ką nors dalint.

Ir dar viena forma. Nustebau, neklausė namų adreso, tik emailo arba tel.numerio. Matyt jau atsimena. O kai kur kaip tik va šitų neklausė, turbūt jei ką, iškart gyvai atvažiuoja paimt. Arba siunčia laišką pašto karveliniu būdu.

Tiesą sakant, džiaugiuosi, kad mes ne tokie priklausomi nuo turizmo... ir aiškiau, kaip čia ta mūsų ekonomika taip nenukrito. Bet tokia mirtina tyla centrinėj Europos aikštėj skamba labai liūdnai. “Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse....” prariedančio VIENO lagamino barškėjime per akmeninį grindinį.

Šiaip dažniausi praeiviai Grand Place - kaukėti policininkai.

Tiesą sakant, tie kokie 5000 susirgusių per dieną visai daug atrodo, net prie Belgijos 11 mln. , ir tai čia tikrai be tų, kur gatvėj ir toliau tuos leisgyvius vaikus pasiguldę sėdi.... Baisiausias vaizdas iš visų...

"Bruxelles est vide, ūūllialia" - musiškai “Briuselis tuščias ajajaj” būtų, rizikos amžiaus kategorijos jaunuolis praeidamas pakalbina mano padavėją. Tas akivaizdžiai taip susiparinęs, kad net į kalbas ne itin leidžiasi, ypač, su tik praeinančiais prošal.

Bet kaukių dėvėjimo drausmė tikrai neįtikėtina. Negana to, kad kaip jau minėjau, 99,99 proc. dengia IR NOSĮ, tai dar vidury tuščios gatvės pamačius žmogų jei prieš tai ir buvo po barzda, akimirksniu atsiduria ten, kur pridera ir uždengia IR NOSĮ. Patikrinta.

Į trečią dieną naujas atradimas viešbutyje - niekas netvarko kambarių ir nekeičia rankšluosčių, jei nori, eini ir pasiimi. Nes per kovidą draudžiama kam nors eiti į kambarį!

Ir kas nesikeičia Briusely, tai amžinos griovybos - statybos. Teko girdėti, kad vietoj renovacijos jie tiesiog griauna pastatą ir pastato naują. Nes apsimoka. Na, turbūt ne daugiabučius, bet visokius kitokius.

Aj, dar atrastas kaukių pliusas - nereikia lūpdažio. Ne tai, kad nereikia, bet net trukdo, prilimpa.

Labai stora šarka. Arba nešarka, tik panaši.

Gali, bet neprivalo, būti tęsinys.

Created By
Vilija Kvedaraitė
Appreciate