Čia pateiktai nuotraukai nufotografuoti reikėjo:
Indelio vandeniui lašinti. Panaudojau stiklinį, ir dėjau ant mėlynos taburetės, tikėdamasis, kad vanduo įgis mėlyną atspavį. Vėliau nutariau, kad nuotrauką pateiksiu nespalvotai.
Įsigijau halogeninę 800lm ir 500w galingumo lempą (6€), nes norėjau, kad galėčiau greitai besikeičiantį „reiškinį“ užfiksuoti bent jau 1/1000s ekspozicija. Fotoaparatą laikė Manfrotto trikojis.
Vaistinėje įsigijau lašelinę. Jos kaina nustebino. Nekainavo euro!
Lašelį apšviečiau specialiai prilituotu led šviesos diodu (kairėje), prijungtu per varžą prie "Arduino" (Ačiū Andriui L. už dovaną) kontrolerio (dešinėje). Kad matyčiau šešėlį, kurį suformuoja lašelis, pritaisiau popieriaus lapą, o skylutėje lape matote šviesai jautrų rezistorių. Jis matavo varžą ir lašo šešėliui užstojus fotorezistorių valdiklis-kontroleris suprasdavo, kad lašas jau "paleistas". Palaukdavo apie 460ms ir programa„nuspausdavo“ fotoaparato užraktą.
Arduino kontroleris šioje foto yra šešėlyje ir sunkiai įžiūrimas, bet jis visos šios sistemos šerdis. Priekyje balta montažinė lentelė, kurioje patogu buvo prijungti fotorezistorių lašui pastebėti, potenciometrą, kuriuo galėjau reguliuoti lašo kritimo laiką, kad fotoaparatas fotografuotų tiksliai kada lašelis nukrenta į vandenį, tablo skaitmeninis man rodė tą lašo kritimo laiką milisekundėmis (reikėjo padirbėti, kol priverčiau tą tablo veikti), o specialiai įsigytas laidinis distancinis fotoaparato įjungėjas, kurį reikėjo patobulint išvedant jungtis gauna signalą fotografuoti. Visa tai reikėjo teisingai sujungti, ir parašyti programėlę, kuri visa tai valdė.
Fotoaparatas buvo prijungtas ir prie kompiuterio. Tai, ką jis nufotografavo, mačiau „gyvai“ Adobe Lightroom programoje iš karto dviejuose ekranuose - viename bendras vaizdas, kitame padidintas vaizdas, kad matyčiau ar teisingai sufokusuota. Sufokusuoti buvo ypač sunku, tai aš laikydavau atsuktuvą lašo kritimo vietoje ir fokusavau į atsuktuvą. Nuotraukas dorojau su "Adobe Lightroom", o kad rezultatas būtų dar neįprastesnis nuotrauką apverčiau žemyn galva. Šviesos vis dėl to buvo mažai, nors lempa taip švietė ir kaitino, kad vanduo net garavo. Tikriausiai reikėtų turėti blykstę, bet tokios išlaidos man jau atrodė per didelės.
Šios fotografijos gamyba - laisvalaikio užsiėmimas. Tam reikėjo įvairiausių žinių, užsidegimo, kantrybės ir užsispyrimo. Kažkodėl tokiam dalykui šių savybių pakako, o štai prireikus atlikti ką nors naudingesnio pvz. sutaisyti siurblio šlangą, ne visados esu toks greitas ir ryžtingas. Šis fotopasakojimas iš esmės dar ir spark.adobe.com sistemos išbandymas. Galima rasti šriftų, tinkamų ir lietuviškam raštui. Išbandykite ir įsitikinsite, kaip šiais laikais paprasta sukurti foto pasakojimą.
Rytis Umbrasas